Bahajų tikėjimas yra nepriklausoma monoteistinė religija su savo šventais raštais, savo įstatymais, kalendoriumi ir šventomis dienomis. Čia nėra dvasininkijos, o jos reikalus tvarko laisvai renkamos valdymo tarybos, veikiančios vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse. Pateikiama chronologija yra Bahajų tikėjimo istorija nuo jo gimimo 19 a. viduryje Persijoje (dabar Iranas) iki jo iškilimo kaip pasaulinės religijos, su daugiau nei penkiais milijonais pasekėjų praktiškai kiekvienoje žemės tautoje ir etninėje grupėje.

1844 m. gegužės 23 d. 

Siyyidas Ali-Mohamedas, 25 m. amžiaus pirklys Širazo mieste, Persijoje, pasiskelbia esąs siųstas Dievo parengti žmoniją naujam amžiui ir greitam kito Pasiuntinio pasirodymui, kuris bus net didingesnis už Jį. Jis pasivadina Bab'u (arab. vartai). 

1844 – 1850 m. 

Pirmieji babiai, įkalinti Persijoje

Religiniai Bab'o mokymai greitai plito, o tų laikų dvasininkai ir vyriausybė laikė juos erezija. Bab'ą įkalino, o daugiau nei 20 000 Jo pasekėjų, vadinamų babiais, žuvo daugybėje žiaurių skerdynių visoje šalyje. 

1850m. liepos 9 d. 

Bab'ui viešai įvykdoma egzekucija Tabrizo mieste, Irane. Egzekuciją stebi maždaug 10 000 gyventojų.  

Bahajai pripažįsta, kad Bab'as yra nepriklausomas Dievo Pasiuntinys ir Baha‘u‘llah (arab. Dievo šlovė), Bahajų religijos įkūrėjo, pirmtakas.

Baha‘u‘llah gimė Teherane 1817 m. lapkričio 12 d. kilmingoje šeimoje, kilusioje iš imperinės Persijos Sasaninų dinastijos. Trečiojo Savo gyvenimo dešimtmečio viduryje Jis atsisakė turtų ir privilegijų, kad galėtų siekti humanitarinių tikslų. Baha‘u‘llah priėmė babių religiją pačioje jos pradžioje ir tapo vienu iš pagrindinių Bab'o mokinių.  

1852 m. 

Baha‘u‘llah yra areštuojamas, mušamas ir įmetamas į siaubingą požemį, vadinamą „juodąja duobe“. Požemio tamsoje Baha‘u‘llah gauna Apreiškimą, jog Jis yra Bab'o pranašautasis Pasiuntinys. Po ketverto mėnesių Baha‘u‘llah yra išlaisvinamas ir ištremiamas į Bagdadą. 
 

1863 m. 

Baha‘u‘llah tremties žemėlapis  

Antrą kartą Baha‘u‘llah tremiamas į Konstantinopolį (Stambulą). Išvykimo iš Bagdado išvakarėse Baha‘u‘llah skelbia, kad Jis yra ilgai lauktasis Dievo Pasiuntinys, pažadėtasis Bab'o. Nuo tada Jo religija vadinasi Bahajų tikėjimu. Bahajai pripažįsta, kad Baha‘u‘llah yra naujausias šioje dieviškųjų pasiuntinių eilėje po Abraomo, Mozės, Krišnos, Budos, Zoroastro, Kristaus, Mahometo ir Bab'o. 

1863 – 1892 m. 

Baha‘u‘llah atskleidžia daugelį šventų raštų tomų, kuriuose išdėsto Savo mokymus, atsakymus į sudėtingus teologijos klausimus ir įtvirtina Savo tikėjimo įstatymus ir institucijas. Baha‘u‘llah yra unikali pasaulinės religijos figūra, nes Jis raštu nustato Savo tikėjimo ateities organizacinį pobūdį. Jis taip pat rašo laiškus Jo dienų karaliams ir valdovams, pranešdamas jiems apie Savo Apreiškimo atėjimą.  

1868 m. 

Baha‘u‘llah atvyksta į Šventąją Žemę kartu su maždaug 70 šeimos narių ir pasekėjų, nes Osmanų imperijos valdžia visam laikui įkalino Jį Akos kalėjimo kolonijoje. Griežto režimo potvarkis niekada nebuvo atšauktas, tačiau dėl vis augančio Jo autoriteto pripažinimo galiausiai Jis gali palikti Akos kalėjimo sienas ir persikelti į netoliese esantį Bahdži dvarą.  

1892 m. gegužės 29 d. 

Abdu'l-Baha

Baha‘u‘llah miršta ir palaidojamas Bahdži. Bahajams Jo šventykla yra švenčiausia vieta žemėje ir piligrimystės tikslas. Pagal Jo nurodymus, dvasinis ir administracinis Jo tikėjimo centras yra visam laikui įsikūręs Haifos – Akos regione.

Pirmą kartą istorijoje pasaulinės religijos įkūrėjas palieka rašytą Testamentą, kuriuo Baha‘u‘llah paskiria Savo vyriausiąjį sūnų, Abdu‘l-Baha (1844-1921), tikėjimo vadovu ir įgaliotuoju Jo mokymų aiškintoju. Vardas Abdu‘l-Baha reiškia Baha tarnas.  

1893 m. 

Pirmą kartą viešai Bahajų tikėjimas Šiaurės Amerikoje minimas Pasaulio Religijų Parlamente, vykusiame Čikagoje. 

1907 m. liepos 9 d. 

Čikagos bahajų bendruomenė tampa pirmąja bendruomene pasaulyje, gavusia teisinį statusą. Amerikos bahajų bendruomenė, tada turėjusi apie 1000 narių, pradeda statyti pirmuosius bahajų maldos namus Vakaruose, ant Mičigano ežero kranto.  

1911 – 1913 m. 

Po Jaunųjų turkų revoliucijos baigiasi Osmanų Turkijos skirtas Abdu‘l-Baha įkalinimas. Tada Jis keliauja po Europą ir Šiaurės Ameriką, lanko susikūrusias bahajų bendruomenes ir skelbia Baha‘u‘llah mokymus plačiajai visuomenei.  
 

1921 m. 

Shoghi Effendi

Abdu‘l-Baha miršta, paskyręs Savo vyriausiąjį anūką, Shoghi Effendi (1898-1957m.) Savo įpėdiniu ir suteikdamas jam Bahajų tikėjimo Globėjo titulą. 

1927 m. 

Įsteigiama Jungtinių Valstijų ir Kanados bahajų Nacionalinė dvasinė asamblėja. Jos oficialus dokumentas, Įstatymų ir Potvarkių Deklaracija, ir toliau tarnauja modeliu vėliau susiformavusioms daugiau nei 180 Nacionalinių dvasinių asamblėjų visame pasaulyje. 

1953 m. 

Visuomenei atidaromi bahajų maldos namai Vilmete, Ilinojaus valstijoje. 

1957 m. 

Miršta Shoghi Effendi. Jam vadovaujant Tikėjimas paplito pasaulyje, įsikūrė vietinės ir nacionalinės administracinio valdymo institucijos. Jis vertė bahajų šventus raštus iš arabų ir persų kalbų į anglų kalbą, parašė keletą monumentalių darbų, palaikė milžiniško masto susirašinėjimą ir davė pradžią Bahajų pasaulinio centro statybai Haifoje. Mirus Shoghi Effendi, 1957 metais baigėsi paveldima Bahajų tikėjimo vadovų linija. 
 

Visuotinių Teisingumo Rūmų pastatas Haifoje, Izraelyje

1963 m. 

Sekdami Baha'u'llah instrukcijomis, bahajai pirmą kartą renka pasaulinę Bahajų tikėjimo vadovavimo instituciją - Visuotinius Teisingumo Rūmus. Ši institucija renkama kas penkeri metai. Jai Baha‘u‘llah suteikė įstatymo galią spręsti visus reikalus, kurie nėra aiškiai išdėstyti bahajų raštuose. Visuotiniai Teisingumo Rūmai išlaiko bahajų bendruomenės vienybę ir atsiliepia į besikeičiančio pasaulio poreikius.  
 

Šiandien – 2010 m. 

Šių dienų bahajai

Dabar bahajų bendruomenėje yra virš 5 milijonų narių iš daugiau nei 2000 etninių ir kultūrinių grupių. Bahajų bendruomenės yra įsikūrusios daugiau nei 230 šalių ir priklausomų teritorijų ir turi išrinktas nacionalines administracines institucijas daugiau nei 180 šalių.