RSS Naujienos el. paštu

 
Baha'u'llah: Dievo Pranašas ir Bahajų tikėjimo įkūrėjas
 
 „Veido, į kurį žiūrėjau, aš niekada nepamiršiu, bet nesugebu jo aprašyti. Tos skvarbios akys, atrodė, skaito pačią sielą; plačioje kaktoje išrašyta jėga ir autoritetas... Nereikėjo klausti, kieno akivaizdoje aš stovėjau, kai nusilenkiau priešais tą, kuriam atsidavimo ir meilės galėtų pavydėti karaliai ir veltui dūsauti imperatoriai.“

Taip 1890 m. Baha'u'llah buvo aprašytas garsaus Kembridžo universiteto mokslininko-orientalisto Edvardo Granvilo Brauno (Edward Granville Browne). Tuo metu Baha'u'llah buvo kalinys, jau beveik 40 metų gyvenęs tremtyje. 

Baha'u'llah šventykla ir Jo palaidojimo vieta netoli Akos m., Izraelyje

Šiandien milijonų žmonių visame pasaulyje Jis pripažįstamas kaip Dievo Pranašas šiam amžiui. Pagal bahajų mokymus, Dievo Pranašai, įskaitant Mozę, Abraomą, Kristų, Mahometą, Krišną ir Budą, žmonijos istorijoje apsireikšdavo tam tikrais 500 – 1000 metų intervalais ir įkūrėdidžiąsias pasaulines religijas. Jie visi buvo atsiųsti mylimojo Kūrėjo, tam, kad galėtumėme Jį pažinti ir Jam tarnauti, ir tam, kad pakeltų žmonijos civilizaciją į vis aukštesnį lygmenį. 

Šių Pranašų padėtis yra unikali kūrinijos pasaulyje. Jų esybę sudaro dvi dalys: žmogiškoji ir dieviškoji. Tačiau jie nėra tapatūs Dievui, Kūrėjui, kuris yra Nepažinus savo esmėje. Apibūdindamas Dievą Baha‘u‘llah rašė taip:

Jis, iš tikrųjų, per amžius buvo vienas Savo Esmėje, vienas Savo požymiuose, vienas savo darbuose. Visi palyginimai tinka tik Jo tvariniams, o visos asociacijų sąvokos yra skirtos tik tiems, kurie Jam tarnauja. Jo Esmė nepasiekiamai pranoksta Jo tvarinių aprašymus. Jis vienintelis užima nepaprastos didybės, aukščiausios ir neprilygstamos šlovės Sostą. Todėl, kad ir kaip aukštai sklando žmogaus širdies paukštė, ji niekada negali tikėtis pasieksianti Jo nepažintos Esybės aukštumas. Tai Jis pašaukė į būtį visus tvarinius, Jis Savo paliepimu privertė kiekvieną sukurtąjį toliau tobulėti.
 

Kalbėdamas apie santykius tarp Dievo Pranašų ir Jų Kūrėjo, Baha'u'llah naudojo palyginimą su veidrodžiu: Dievas yra kaip Saulė, o Jo Pranašai - kaip tobuli veidrodžiai, kurie visi atspindi dievišką šviesą, sklindančią iš vienos Saulės. Tačiau jie jokiu būdu negali būti tapatinami su Saule. 

Vienas iš Baha'u'llah rašytų laiškų

Pagrindinė žinia, kurią Baha'u'llah atnešė žmonijai šią dieną, yra vienybė ir teisingumas. „Labiausiai mylimas iš visų dalykų Mano akivaizdoje yra teisingumas,” - rašė Jis. Jis teigė: „Žemė yra viena šalis, o žmonija – jos piliečiai” ir kad „Žmonijos gerovė, jos taika ir saugumas nepasiekiami tol, kol nebus tvirtos jos vienybės.” Tai yra tie vaistai, kuriuos skyrė Dievas, dabartiniam sergančiam pasauliui.

Baha'u'llah gimė kilmingoje šeimoje, 19 amžiuje, Persijoje. Tačiau jau nuo jaunų dienų Jo nedomino aukšta tėvo padėtis karaliaus rūmuose ir Jis mieliau Savo laiką ir lėšas skirdavo vargšams. O vėliau, Jam tapus Bab’o religijos, kuri iškilo Persijoje 1844 m. ir kuriai buvo lemta išpildyti islamo pranašystes, pasekėju, Jis buvo įkalintas ir galiausiai visam laikui ištremtas iš šalies.

Bab’as Savo raštuose skelbė apie Pažadėtojo, apie kurį pranašavo visos pasaulio religijos ir kurio rolę prisiėmė Baha'u'llah, atėjimą. Apie šio ypatingo amžiaus svarbą Baha’u’llah mums sako: „Tikrai sakau, tai yra Diena, kai žmonija gali regėti Veidą ir girdėti Balsą To, kuris yra Pažadėtasis. Dievo Balsas pasigirdo ir Jo veido šviesa apšvietė žmones…” Kitoje vietoje Jis rašo taip: „Aš esu Tas, Kurį šlovino Isajo kalba, Tas, Kurio vardu buvo išpuoštos Tora ir Evangelijos.”

Būtent įkalinimo metu Baha'u'llah patyrė pirmąjį dievišką apreiškimą, apie kurį Jis vėliau rašė:

„Per dienas aš gulėjau Teherano kalėjime, nors grandinių sunkumas ir dvokiantis oras neleido Man ilgai miegoti, visgi tais nedažnais snaudulio momentais Aš jaučiau, lyg kažkas tekėtų Man nuo viršugalvio per krūtinę, kaip krenta ant žemės nuo aukšto kalno galinga srovė. Nuo to kiekviena Mano kūno dalis pradėdavo degti. Tokiais momentais Mano liežuvis deklamavo tai, ko nei vienas žmogus nepajėgė klausytis.”

1863 m. Baha’u’llah pasiskelbė esąs Dievo Pranašas šiam amžiui. Per ilgus tremtyje praleistus metus Jis atskleidė daugybę šventų raštų, kurie sudaro daugiau nei 100 tomų ir yra Bahajų tikėjimo pagrindas. Šiuos apreiškimus sudaro mistiniai raštai, maldos ir meditacijos, socialiniai ir moraliniai mokymai, įstatymai ir įsakymai bei bebaimis Savo žinios skelbimas to meto pasaulio karaliams ir valdovams, įskaitant Prancūzijos imperatorių Napoleoną III, Anglijos karalienę Viktoriją, popiežių Pijų IX, Persijos šachą, Vokietijos kaizerį Vilhelmą I, Austrijos imperatorių Franzą Josefą, Rusijos carą Aleksandrą Nikolajevičių ir kitus. 

Takas, lydintis į Baha'u'llah šventyklą

Šį žemišką pasaulį Baha'u'llah paliko 1892 m. Palestinoje, formaliai vis dar būdamas kaliniu. Praėjus šimtmečiui po Jo mirties, 1992 m., Bahajų tarptautinė bendruomenė tuos ypatingus metus paminėjo dviem renginiais Šventoje žemėje ir Niujorke, į kuriuos susirinkę tūkstančiai bahajų iš visų pasaulio kampelių su pagarba ir džiaugsmu šventė Baha’u’llah Sandoros, kurios dėka Tikėjimas išlaikė savo vienybę ir nesuskilo, pirmąjį šimtmetį. 

Baha’u’llah palaikai amžino poilsio atgulė Bahdži vietovėje, netoli Akos miesto, Izraelyje. Jo mokymai pasklido toli už Vidurio Rytų ribų, o Jo kapavietė milijonams bahajų visame pasaulyje šiandien yra švenčiausia vieta žemėje.

Mes kviečiame jus sužinoti daugiau apie Baha'u'llah gyvenimą bei Jo misiją, studijuoti Jo apreikštas maldas ir šventus raštus bei tyrinėti Jo ateities pažadą, kada „bevaisiai kivirčai, griaunantys karai praeis ir ateis Didžioji Taika.“