Trumpa bahajų persekiojimo Irane apžvalga

Slaptojo memorandumo originalo fotokopija

Bahajų bendruomenės naikinimas Irane yra oficiali vyriausybės politika.

Ši strategija apibrėžta slaptame memorandume, kurį rado ir išspausdino Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija 1993 metais. Šis dokumentas, kurį parašė Irano Aukščiausioji Revoliucinė Kultūros Taryba 1991 metais, o pasirašė Aukščiausias Vadovas Ali Khamenei, pateikia planą, kaip nuslopinti Irano bahajų bendruomenę. Jame pateikiamos rekomendacijos, kaip susidoroti su bahajais. Dokumente yra nužymėtos gairės, kuriomis yra vadovaujamasi sprendžiant “bahajų klausimą”, kad bahajų “progresas ir raida būtų sustabdyti”. Iš Irano gaunama dokumentacija įrodo, kad šios politikos laikomasi ir šiandien.

Ši iliustracija, publikuota viename Persijos žurnale "Ima'mat" apie 1911 m., vaizduoja vieno iš ankstyvų bahajų egzekuciją

Irane gyvena daugiau nei 300 000 bahajų, kurie sudaro didžiausią religinę mažumą šalyje. Bahajai buvo diskriminacijos ir smurto taikiniais Irane nuo pat religijos atsiradimo devyniolikto amžiaus viduryje. Vien 1978 – 1998 metais buvo nužudyta daugiau nei 200 bahajų, o dar tūkstančiai buvo įkalinti. Irano vyriausybė bahajus laiko išdavikais ir „nesaugomais bedieviais“. Irano bahajų nesaugo jokie šalies įstatymai, jiems neleidžiama rinkti jų bendruomenės institucijų. Bahajų tikėjime nėra dvasininkijos, o bendruomenės reikalus tvarko demokratiniu būdu renkamos tarybos – Dvasinės asamblėjos.

Irano bahajai nuolatos netenka darbų, pensijų bei teisių į nuosavybę. Daugiau nei 10 000 bahajų po 1979 m. Irano revoliucijos buvo išmesti iš užimamų valstybinių postų bei universitetų.

Viename konfidencialiame laiške Irano Payame Noor universitetui sakoma apie Irano valdžios politiką sutrukdyti bahajams, dėl savo religijos, įstoti į universitetus, o tuos, kurie jau įstojo - išmesti. Kitame konfidencialiame laiške Centrinės apsaugos tarnybos, prie Irano mokslo, tyrimų ir technologijos ministerijos, generalinis direktorius duoda nurodymus aštuoniasdešimt vienam šalies universitetui išmesti visus studentus bahajus. Nuo 1980 m. Irano aukštojo mokslo įstaigų durys bahajams uždarytos.

Bahajų nacionalinio bendruomenės centro Teherane nugriovimas 1955 m.

Visos bahajų kapinės, šventosios vietos ir bendruomenės pastatai buvo konfiskuoti tuoj po 1979 m.Irano revoliucijos. Iki šiol niekas nėra gražinta, o daugelis bahajams istoriškai svarbių pastatų buvo nugriauti.

Persekiojimų mastas ir sistemiškumas bei faktas, kad tai yra valdžios politikos dalis, buvo užtvirtinti Jungtinių Tautų specialiųjų atstovų ataskaitose. Žmogaus teisių komisija nutraukė šalies monitoringą 2002 m., tačiau pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės bei kultūrinės Irano bahajų teisės ir toliau yra sistemingai pažeidinėjamos.

2004 m. lapkritį Irano bahajai parašė mandagų laišką tuometiniam šalies Prezidentui Mohammadui Khatami, kuriame jie prašė, kad būtų gerbiamos jų pilietinės bei žmogaus teisės. Po šio laiško paskelbimo, bahajai visoje šalyje buvo suiminėjami ir įkalinami įvairiems laikotarpiams be jokių pateiktų kaltinimų.

Irano Konstitucija numato (13 straipsnyje), kad zoroastrizmas, judaizmas ir krikščionybė yra vienintelės pripažintos religinės mažumos. Šalies gausiausia religinė mažuma vis dar lieka oficialiai nepripažinta ir todėl maždaug 300 000 bahajų negali pasinaudoti Irano nacionaliniu komitetu religinių mažumų teisėms ginti ar kitomis valdžios iniciatyvomis. Irano bahajai neturi jokios teisinės apsaugos.

Haleh Rouhi, Sasan Taqva ir Raha Sabet buvo suimti Irano valdžios nurodymu 2007 m. lapkritį. Jie dabar atlieka keturių metų bausmę už tai, kad mokė nepasiturinčių iraniečių vaikus socialinių įgūdžių.

Islamiškasis režimas laiko Bahajų tikėjimą erezija ir konspiraciniu judėjimu. Šie, kaip ir kiti, bahajams mesti kaltinimai neturi jokio pagrindo, nes dar 1924 m. Egipto sunitų apeliacinis teismas pripažino tai, kad Bahajų tikėjimas yra nepriklausoma pasaulinė religija, sakydamas, kad: „Bahajų tikėjimas yra nauja visiškai nepriklausoma religija... Taigi, nė vienas bahajas negali būti laikomas musulmonu ar atvirkščiai, taip pat, kaip ir budistas, brahmanas ar krikščionis negali būti laikomas musulmonu“. Bahajai gerbia Mahometą ir musulmonų šventą knygą Koraną, lygiai taip pat, kaip jie gerbia ir Jėzų, Budą, Mozę bei kitus didžiųjų pasaulinių religijų įkūrėjus. Be to, iš šių pagrindinių pasaulinių religijų pasekėjų (neįskaitant musulmonų), bahajai yra vieninteliai, kurie pripažįsta Mahometą kaip Dievo Pranašą.

Tarptautinė bendruomenė į bahajų persekiojimą Irane reagavo su gilia užuojauta bei reikšdama savo susirūpinimą dėl bahajų ir smerkdama Irano valdžią už grubius žmogaus teisių bei religinės laisvės pažeidimus. Vien Jungtinių Tautų Organizacija priėmė daugiau nei 20 rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų Irane ir kiekvienoje iš jų reiškiamas ypatingas susirūpinimas dėl prastėjančios bahajų bendruomenės padėties šioje šalyje. Be JTO, savo vienareikšmišką poziciją dėl bahajų persekiojimų išsakė ir gausus būrys įvairių pasaulio valstybių vadovų bei vyriausybių atstovų, taip pat Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas ir nevyriausybinės organizacijos. Persekiojamos bendruomenės situaciją akylai seka ir pasaulinės naujienų agentūros bei kitos masinės žiniasklaidos priemonės.

Bahajų bedruomenė nekelia jokios grėsmės Irano valdžiai. Ji nėra susijusi su jokia kita vyriausybe, ideologija ar opoziciniu judėjimu. Tikėjimo principai reikalauja, kad bahajai būtų lojalūs savo šalies valdžiai bei nesiveltų į politinių partijų veiklą, nepaklusnumo akcijas ir bet kokias smurto formas. Irano bahajai nesiekia jokių išskirtinių privilegijų, jie tik prašo savo teisių pagal Tarptautinę Žmogaus Teisių Deklaraciją (kurią, beje, pasirašė ir Iranas), konkrečiai: teisės į gyvybę, teisės priklausyti ir praktikuoti savo religiją, teisės į asmeninę laisvę ir asmeninį saugumą bei teisės į išsilavinimą ir darbą.

Detalesnę informaciją ir paskutines naujienas apie bahajų situaciją Irane galite paskaityti Tarptautinės bahajų bendruomenės puslapyje IRAN UPDATE

Bahajai tiki, kad ...

Žmonija yra viena šeima

Bahajų mokymai pabrėžia, kad mes visi, kaip Dievo kūriniai, esame vienos - žmonijos - šeimos dalis. Baha‘u‘llah sakė: „Vienybės tabernakulis iškeltas; nebūkite vienas kitam svetimi. Jūs esate vieno medžio vaisiai, vienos šakos lapai“. Bahajais tapę žmonės yra kilę iš visų visuomenės sluoksnių ir iš beveik kiekvienos pasaulio tautos.

Moterys ir vyrai yra lygūs

Pilna lygybė ir tvirtas partnerystės jausmas tarp moterų ir vyrų yra būtini žmonijos progresui ir visuomenės transformacijai. „Dievo akivaizdoje moterys ir vyrai visada buvo ir visada bus lygūs”, - sako Baha’u‘llah. Pasaulinė bahajų bendruomenė jau daugiau nei šimtmetį yra judėjimo už moterų teises priešakyje.

Visi prietarai – rasiniai, religiniai, tautiniai ar turtiniai – yra pragaištingi ir turi būti įveikti

Baha’u’llah ypatingą dėmesį skyrė prietarų klausimui. Pačiame Jo žinios centre yra kvietimas bendram tautų, kultūrų, žmonių savitarpio supratimui bei draugystei. Baha’u’llah tvirtina, kad yra tik viena - žmonių - rasė. Prietarai, ar jie būtų rasinės, etninės, tautinės, religinės ar socialinės kilmės, turi būti nugalėti, jei žmonija siekia sukurti taikią ir teisingą pasaulinę visuomenę.

Mes patys turime ieškoti tiesos, be jokio išankstinio nusistatymo

Vienas iš pagrindinių nesutarimų pasaulyje šiais laikais yra tas, kad daugelis žmonių aklai ir nesigilindami laikosi įvairių tradicijų, judėjimų ar nuomonių. Baha’u’llah akcentuoja, kad esminė žmogaus pareiga yra įgyti pažinimą „savo paties akimis, o ne akimis kitų”.

Tarp mokslo ir religijos reikalinga harmonija

Bahajų mokymai pabrėžia esminę harmonijos tarp mokslo ir religijos svarbą. Bahajai tiki, kad tas pats vienintelis Dievas yra ir apreiškimo Autorius, ir tikrovės, kurią tyrinėja mokslas, Kūrėjas. Jei iš tikrųjų yra tik viena tiesa (tikrovė), tada negali egzistuoti kažkas, kas yra vienu metu moksliškai klaidinga, bet religiškai teisinga. Prieštaravimus reikėtų priskirti žmogaus klaidingumui ir arogancijai.

Mūsų ekonominės problemos yra susijusios su dvasinėmis problemomis

Bahajų mokymai nurodo, kad ekonominis teisingumas ir gerovė bus pasiekti tik tada, kai bus pripažintas esminis ryšys tarp dvasinių ir praktinių gyvenimo aspektų. Sprendimas dabartinėms pasaulio ekonominėms kirzėms spęsti glūdi giliuose širdies ir proto pokyčiuose, kuriuos sukelti gali tik religija.

Šeima ir jos vienybė yra labai svarbu

Baha’u’llah atėjo į pasaulį atnešti vienybę, o svarbiausia vienybė yra ta, kuri yra šeimoje.Bahajai supranta šeimą kaip pagrindinį visuomenės vienetą ir tol, kol šis kertinis elementas nebus sveikas ir vieningas, nebus sveika ir vieninga visuomenė. Bahajų raštuose sakoma: „Jei šeimoje vyraus meilė ir sutarimas, ta šeima klestės, taps apšviesta ir dvasinga“.

Yra tik vienas Dievas

Bahajų tikėjimas į vieną Dievą reiškia tai, kad visata ir visos joje slypinčios jėgos buvo sukurtos vienos antgamtiškos Būtybės. Tokie pavadinimai, kaip Dievas, Allah, Jahvė ir Brahma, visi kalba apie vieną Dieviškąją Būtybę, kurios prigimtis yra nežinoma ir žmonijai nesuvokiama. Apie Dievą mes sužinome iš Jo Pasiuntinių, kurie moko ir veda žmoniją.

Visos pagrindinės religijos ateina iš Dievo

Kai bahajai sako, kad įvairios religijos yra kaip viena, jie neturi minty, kad visi tikėjimai ir organizacijos yra vienodi. Jie tiki, kad Dievas save apreiškė per eilę Dieviškųjų Pranašų, kurių tikslas – vesti ir šviesti žmoniją. Jie yra vieno Dieviškojo tikslo, „nesikeičiančio Dievo Tikėjimo, amžino praeityje, amžino ateityje“, išraiška.

Pasaulinė taika – didžiausias mūsų laikų poreikis

Ar taiką pasieksime tik po siaubą keliančių neįsivaizduojamų klaidų, žmonijos padarytų beatodairiškai įsikibus laikantis sustabarėjusių senų elgesio formų, ar ją priimsime dabar, kaip geranorišką susitarimo aktą – mūsų visų, gyvenančiųjų žemėje, pasirinkimas. Bahajų bendruomenė tiki, kad žmonija pajėgi susidoroti su šiuo didžiausiu iššūkiu, ir neabejoja dėl galutinio rezultato.