Trumpa bahajų persekiojimo Irane apžvalga
 |
| Slaptojo memorandumo originalo fotokopija |
Bahajų bendruomenės naikinimas Irane yra oficiali vyriausybės politika.
Ši strategija apibrėžta slaptame memorandume, kurį rado ir išspausdino Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija 1993 metais. Šis dokumentas, kurį parašė Irano Aukščiausioji Revoliucinė Kultūros Taryba 1991 metais, o pasirašė Aukščiausias Vadovas Ali Khamenei, pateikia planą, kaip nuslopinti Irano bahajų bendruomenę. Jame pateikiamos rekomendacijos, kaip susidoroti su bahajais. Dokumente yra nužymėtos gairės, kuriomis yra vadovaujamasi sprendžiant “bahajų klausimą”, kad bahajų “progresas ir raida būtų sustabdyti”. Iš Irano gaunama dokumentacija įrodo, kad šios politikos laikomasi ir šiandien.
|
|
|
Ši iliustracija, publikuota viename Persijos žurnale "Ima'mat" apie 1911 m., vaizduoja vieno iš ankstyvų bahajų egzekuciją
|
Irane gyvena daugiau nei 300 000 bahajų, kurie sudaro didžiausią religinę mažumą šalyje. Bahajai buvo diskriminacijos ir smurto taikiniais Irane nuo pat religijos atsiradimo devyniolikto amžiaus viduryje. Vien 1978 – 1998 metais buvo nužudyta daugiau nei 200 bahajų, o dar tūkstančiai buvo įkalinti. Irano vyriausybė bahajus laiko išdavikais ir „nesaugomais bedieviais“. Irano bahajų nesaugo jokie šalies įstatymai, jiems neleidžiama rinkti jų bendruomenės institucijų. Bahajų tikėjime nėra dvasininkijos, o bendruomenės reikalus tvarko demokratiniu būdu renkamos tarybos – Dvasinės asamblėjos.
Irano bahajai nuolatos netenka darbų, pensijų bei teisių į nuosavybę. Daugiau nei 10 000 bahajų po 1979 m. Irano revoliucijos buvo išmesti iš užimamų valstybinių postų bei universitetų.
Viename konfidencialiame laiške Irano Payame Noor universitetui sakoma apie Irano valdžios politiką sutrukdyti bahajams, dėl savo religijos, įstoti į universitetus, o tuos, kurie jau įstojo - išmesti. Kitame konfidencialiame laiške Centrinės apsaugos tarnybos, prie Irano mokslo, tyrimų ir technologijos ministerijos, generalinis direktorius duoda nurodymus aštuoniasdešimt vienam šalies universitetui išmesti visus studentus bahajus. Nuo 1980 m. Irano aukštojo mokslo įstaigų durys bahajams uždarytos.
|
|
|
Bahajų nacionalinio bendruomenės centro Teherane nugriovimas 1955 m.
|
Visos bahajų kapinės, šventosios vietos ir bendruomenės pastatai buvo konfiskuoti tuoj po 1979 m.Irano revoliucijos. Iki šiol niekas nėra gražinta, o daugelis bahajams istoriškai svarbių pastatų buvo nugriauti.
Persekiojimų mastas ir sistemiškumas bei faktas, kad tai yra valdžios politikos dalis, buvo užtvirtinti Jungtinių Tautų specialiųjų atstovų ataskaitose. Žmogaus teisių komisija nutraukė šalies monitoringą 2002 m., tačiau pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės bei kultūrinės Irano bahajų teisės ir toliau yra sistemingai pažeidinėjamos.
2004 m. lapkritį Irano bahajai parašė mandagų laišką tuometiniam šalies Prezidentui Mohammadui Khatami, kuriame jie prašė, kad būtų gerbiamos jų pilietinės bei žmogaus teisės. Po šio laiško paskelbimo, bahajai visoje šalyje buvo suiminėjami ir įkalinami įvairiems laikotarpiams be jokių pateiktų kaltinimų.
Irano Konstitucija numato (13 straipsnyje), kad zoroastrizmas, judaizmas ir krikščionybė yra vienintelės pripažintos religinės mažumos. Šalies gausiausia religinė mažuma vis dar lieka oficialiai nepripažinta ir todėl maždaug 300 000 bahajų negali pasinaudoti Irano nacionaliniu komitetu religinių mažumų teisėms ginti ar kitomis valdžios iniciatyvomis. Irano bahajai neturi jokios teisinės apsaugos.
|
|
|
Haleh Rouhi, Sasan Taqva ir Raha Sabet buvo suimti Irano valdžios nurodymu 2007 m. lapkritį. Jie dabar atlieka keturių metų bausmę už tai, kad mokė nepasiturinčių iraniečių vaikus socialinių įgūdžių.
|
Islamiškasis režimas laiko Bahajų tikėjimą erezija ir konspiraciniu judėjimu. Šie, kaip ir kiti, bahajams mesti kaltinimai neturi jokio pagrindo, nes dar 1924 m. Egipto sunitų apeliacinis teismas pripažino tai, kad Bahajų tikėjimas yra nepriklausoma pasaulinė religija, sakydamas, kad: „Bahajų tikėjimas yra nauja visiškai nepriklausoma religija... Taigi, nė vienas bahajas negali būti laikomas musulmonu ar atvirkščiai, taip pat, kaip ir budistas, brahmanas ar krikščionis negali būti laikomas musulmonu“. Bahajai gerbia Mahometą ir musulmonų šventą knygą Koraną, lygiai taip pat, kaip jie gerbia ir Jėzų, Budą, Mozę bei kitus didžiųjų pasaulinių religijų įkūrėjus. Be to, iš šių pagrindinių pasaulinių religijų pasekėjų (neįskaitant musulmonų), bahajai yra vieninteliai, kurie pripažįsta Mahometą kaip Dievo Pranašą.
Tarptautinė bendruomenė į bahajų persekiojimą Irane reagavo su gilia užuojauta bei reikšdama savo susirūpinimą dėl bahajų ir smerkdama Irano valdžią už grubius žmogaus teisių bei religinės laisvės pažeidimus. Vien Jungtinių Tautų Organizacija priėmė daugiau nei 20 rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidinėjimų Irane ir kiekvienoje iš jų reiškiamas ypatingas susirūpinimas dėl prastėjančios bahajų bendruomenės padėties šioje šalyje. Be JTO, savo vienareikšmišką poziciją dėl bahajų persekiojimų išsakė ir gausus būrys įvairių pasaulio valstybių vadovų bei vyriausybių atstovų, taip pat Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas ir nevyriausybinės organizacijos. Persekiojamos bendruomenės situaciją akylai seka ir pasaulinės naujienų agentūros bei kitos masinės žiniasklaidos priemonės.
Bahajų bedruomenė nekelia jokios grėsmės Irano valdžiai. Ji nėra susijusi su jokia kita vyriausybe, ideologija ar opoziciniu judėjimu. Tikėjimo principai reikalauja, kad bahajai būtų lojalūs savo šalies valdžiai bei nesiveltų į politinių partijų veiklą, nepaklusnumo akcijas ir bet kokias smurto formas. Irano bahajai nesiekia jokių išskirtinių privilegijų, jie tik prašo savo teisių pagal Tarptautinę Žmogaus Teisių Deklaraciją (kurią, beje, pasirašė ir Iranas), konkrečiai: teisės į gyvybę, teisės priklausyti ir praktikuoti savo religiją, teisės į asmeninę laisvę ir asmeninį saugumą bei teisės į išsilavinimą ir darbą.
Detalesnę informaciją ir paskutines naujienas apie bahajų situaciją Irane galite paskaityti Tarptautinės bahajų bendruomenės puslapyje IRAN UPDATE